Belaukiant Naujųjų mūsų kolektyvas sumanė pasiklausyti šventinių M. Levickio atliekamų akordeono garsų. Po koncerto visi sugužėjo į naująjį  ofisą. Ofiso atidarymas, puikus koncertas, skanėstai, kuriuos gamino mūsų mergaitės – visa tai pripildė mūsų šventę šilumos ir jaukumo. Linkiu visiems, kad šis šeimyminis šurmulys, jaukumas, nuoširdumas nesibaigtų visais 2012 -ais.

   

Daugiau nuotraukų galima pamatyti čia

Nenorėčiau sutikti, kad pasakos baigiasi, pasakos gyvena mūsų širdyse. Svajonės išsipildymas, ar užsibrėžto tikslo pasiekimas nereiškia, kad pasaka baigėsi, tai tik naujas lapas mūsų gyvenimo kelyje ir tik nuo mūsų pačių priklausys pasakos pabaiga… Linkiu, kad Šventės atneštų kuo gražesnių ir šiltesnių idėjų Jūsų pasakoms. Stiprybės ir kantrybės vinguriuojant plunksną baltame sniego patale…

Brangieji PRETENDENTAI, labai JUS visus myliu ir labai pasiilgau, linkiu JUMS pačių gražiausių ir jaukiausių švenčių!

 Bučiuoju, Audra

Stambulas
Stambulas – ypatingas miestas, perskirtas Bosforo sąsiauriu, miestas, pusė kurio išsidėsčiusi Europoje, o kita pusė jau Azijoje.  Miestas nuo amžių buvęs auksiniu prekybos tašku, taip trokštamas ir mėgintas užkariauti daugelio šalių, miestas, vadintas Bizantijaus, Konstantinopolio ir Stambulo vardais, miestas, išsaugojęs didelį kultūrinį Osmanų imperijos palikimą bei vieną nuostabiausių Bizantijos laikų šedevrą – Sofijos soborą.
Osmanų ornamentika keramikoje, meilės ir religinė lyrika Rumio eilėse bei Sufijų ritualiniuose šokiuose, Bizantijos imperijos laikų mozaika atliktų šventųjų paveikslai, srovė, kaip upėje ir jūrinis bangavimas Bosforo sąsiauryje, penkiaaukščiai kruiziniai laivai, prisišvartavę prie medinių vasarnamių sukuria šio miesto bohemišką, romantišką, šiek tiek ilgesingą ir mįslingą atmosferą. Tikiuosi šios nuotraukos padės atskleisti Stambulo dvasią.

Šioje šalyje žmonės tikrai gyvena geriau. Per metus čia galima užauginti kelis derlius įvairių vaisių ir daržovių. Izraelis turi priėjimą prie Viduržemio ir Raudonosios jūrų, todėl žvejyba čia taip pat labai išvystyta. Turizmas klesti, o pramonės nestinga. Minimalus darbo užmokestis siekia apie 2500 litų. Už šilumą mokėti nereikia. Rodos geresnės vietos vakarų pasaulyje gyventi ir nerasi. Tačiau viskas turi savo kainą. Pavyzdžiui, žmonės čia dirba mažiausiai 12 valandų per dieną ir 6 dienas per savaitę. Laisvadienis tik vienas – šeštadienis (šabatas).  Valstybės apmokamos motinystės atostogos vos keli mėnesiai. Ir kaip nekeista, žmonės visai nesiskundžia! Be visa to, grįžę po darbo apie 8 val. vakaro ir vėliau, jie dar spėja linksmintis, dalyvauti įvairių klubų veikloje, užsiiminėti sportu ar nueiti į kokį kiną. Galima pamanyti, kad taip gyventi – tikra utopija…kada ilsėtis, kada miegoti? Bet pabuvus nors savaitę šioje šalyje supranti, kad kitaip ir negalėtum. Begalė saulės, šviežių vaisių, o gal Šventų vietų įtaka suteikia tiek energijos, kad užtenka vos 4 valandų, kad pailsėtum, o atsikėlus apima nenugalima manija ką nors daryti, daryti, daryti…

Žinoma, atvykus į šią šalį net ir darbiniais reikalais, negali aplenkti didžiojo miesto – Jeruzalės. Čia piligrimai važiuoja iš visos Vakarų ir Rytų Europos, Amerikos, Australijos, Artimųjų Rytų, Rusijos.  Nes šis miestas – didžiųjų pasaulio religijų lopšys. Senasis testamentas, Tora ir Koranas – tai ta pati knyga, išversta į skirtingas kalbas. Raudų Siena – tai likutis Dievo namų, šalia kurių Kristus vaikė prekybininkus, šalia kurių jis, dar būdamas vaikas,  sakė pirmuosius pamokslus.  Tai to Dievo namai, kuriam meldėsi Abraomas, Mozė, Dovydas, Saliamonas ir visi judėjai, tai to paties Dievo namai, kuriam meldėsi ir Mahomedas.
Iš kur tuomet tokio dydžio pasauliniai konfliktai? Tikriausiai, didžiąja dalimi jie yra ekonominiai, valdžios ir įtakos, bet tikrai ne religiniai. Gal būt, iškėlus Dievo vėliavą galima paslėpti tikruosius, paprastus motyvus, nuraminti sąžinę ir įprasminti bei pateisinti amoralius veiksmus.
Bet šitoj “karštoj” pasaulio vietoj galima sutikti tikrai nuostabių žmonių: besišypsančių ir paslaugių musulmonų, energingų ir dievobaimingų judėjų, jausmingų krikščionių. Tada supranti, kad žmogus visur yra Žmogus.

„Buitinės technikos tendencijos neatsilieka nuo žmogaus gyvenimo tempo. Atsiranda namų duomenų saugyklos, išmanieji šaldytuvai patys siunčia šeimininkui žinutes, ko reikėtų nupirkti parduotuvėje, skalbimo mašinos gedimo atveju išsikviečia techninę pagalbą, o kavos aparatai iš interneto siunčia naujus kavos receptus“, pasakoja iš IFA 2011 parodos grįžęs  Andrius Bondarevas.

Į sumaniųjų įrenginių gretas patenkantis kavos aparatas Ena Micro 9 One Touch pritaikytas optimaliai taupyti žmogaus laiką – net kava su pienu paruošiama vieno mygtuko paspaudimu neperstumiant kavos puodelio; tausoja elektros energiją – integruotas „Zero energy“ jungiklis bei yra mažiausias iki šiol pagamintas automatinis kavos aparatas. Vos 32,3 cm aukščio, 23 cm pločio ir 44,5 cm gylio modelis – tai kompaktiškumas, kuris jungia absoliučiai visas moderniausiuose kavos aparatuose integruotas funkcijas ir inovatyviausius techninius sprendimus.

Ena Micro 9 One Touch kūrėjai išskirtinai kalba apie šviežios, švarios kavos pupelės išlaikymą. Tam naujajame kavos aparate pasitelkiamos silikoninės tarpinės, užtikrinančios pupelės šviežumą ir nepriekaištingą aromatą. Taip pat yra integruotas reguliuojamo aukščio piltuvėlis, kas leidžia gaminti kavą 13,8 cm aukščio stiklinėje. Tai reiškia, kad maždaug 4 cm už standartinį kavos aparatą žemesnis modelis atlieka net didesniems aparatams neįmanomas užduotis. Ena Micro 9 One Touch taip pat pasižymi ypač greitai įkaistančiu vandens kaitinimo bloku.

Aptakios Ena Micro 9 One Touch formos, skaidrus pupelių talpos dangtelis ir trispalvis raiškus tekstinis ekranėlis kuria santūraus skandinaviško braižo linijas.

Ena Micro 9 One Touch yra naujausias lyderiaujančiam „Jura“ prekės ženklui atstovaujantis kavos aparatas. „Jura“ kokybės gerbėjus Lietuvoje jis pasieks jau artimiausiomis savaitėmis.

Sveikiname visus mūsų Jura skyriaus darbuotojus ir visus kavos mylėtojus su Tarptautine kavos diena! 

Skanios, kokybiškos Jums kavos visus metus!!!!